Dziungles ir kriokliai

Uzvakar atvykome i Iguazu. Sekancia diena is pat ryto lekeme i dziungles, mat vakare turejome isvykti i Buenos Aires. Ne viena  minute, is beveik 7 valandu praleistu dziunglese ir prie garsiuju Iguazu kriokliu, neprailgo. Turiu pasakyti, kad tai ispudingiausias visu atsostogu reginys. Buvau maciusi daug nuotrauku is Iguazu, bet tai ka pamateme gyvai ne is tolo tam neprilygo. Paklause rekomendaciju Devil's throat pasilikome pabaigai ir pasivaiksciojima pradejome nuo mazesniuju kriokliu, nors mazi jie ir neatrode. Siuos krioklius galima apziureti tiek is virsaus, tiek ir is apacios. Vaizdai vercia is koto, be to vaikstant apzvalginiais takais vis pralinksmindavo paprasaikos meskenai.

Vargu ar nuotraukos atspindes pagrindinio krioklio jega. Be to fotografavima vis apsunkindavo is krioklio kylantys purslai, po kuriu budavom kaip po gero duso.

Cia pakeliui sutikti vietos gyventojai.

Vakar pusdienis praejo Buenos Airese, si karta Palermo kvartale, kuriame verda aktyvus naktinis gyvenimas, daug baru, restoranu, parduotuviu.

Musu lektuvas devinta vakaro, todel dar turime siek tiek laiko BA, per kuri suplanuota pavaziuoti senuoju mediniu metro, nueiti i Tortoni, seniausia BA kavine ir dar si bei ta nuveikti.

Labai tikiuosi, kad skrydziai neveluos, nes Madride persedimui turime tik 1 val.40 min., beje Air Baltic deka dar turesime grazaus laiko Londone, kur teks nakvoti.

Reziumuojant visa kelione, Argentina rekomanduoju visiems, kontrastinga ir grazi salis, kurioje telpa tiek daug, nuo ledynu ir atsiauraus oro iki dziungliu. Deja i 21 keliones diena nepavyko sutalpinti Mendozos regiono ir Usujos, siuos pasiliekame ateiciai, galbut tada, kai sumanysime nukakti i Antarktida.

Aciu skaiciusiems, nuotraukomis pasidalinsime grize.

Salta ir Jujuy regionai

Dvi dienas vazinejomes po Saltos ir Jujuy (tarti Chuichui) regionus.
Pirmaja diena patraukeme link Cachi miestelio, i kuri teko iveikti nelengva kelia bandant su musu Gol'u uzsikabaroti i beveik 5 km aukscio kalna. Pats kelias irgi buvo nepaprastas, siauras, vingiuotas, status, ir karts nuo karto reikdavo pravaziuoti per kelia pratekancias upes.
Tokiame aukstyje atsidureme pirma karta, jausmas savotiskas, su lengvu galvos svaigimu. Toliau seke toks pats smagus kelias nuo kalniuko.

Susipazinkite su vilnoniais, kaip as juos vadinu, nes siame regione guanakus pakeite lamos. Jas vargseles cia ne tik vilnai naudoja, bet ir kepsniams.

Buvome prie druskos ezero.

Taip pat pamatem labai grazius spalvotus kalnus (cia vadinamus 7 spalvu kalnais), indeniskus kaimelius ir milziniskus kaktusus.

Pagaliau pavyko ikelti nuotraukas, todel idedu ir senesnes i praejusi irasa.
Siandien po piet trauksime i Iguazu, pasiziureti kriokliu, tada atgal i Buenos Aires.

Atsisveikinimas su Patagonija ir sveiki atvyke i Pietu Amerika.

Per visas nerasymo dienas susikaupe daug ispudziu :) visko apasyt nelabai iseis, bet bandau.

Ledynas.

Musu Patagonijos pabaiga buvo El Calafate miestelis ir ledynas.

Miestelis isikures prie didelio smaragdinio vandens ezero, kuriame gyvena flamigai.



Ledynas, i kuri atvaziavome paziureti, nuo El Calafate nutoles apie 60 km. o vaizdas, kuris pasitinka, tikrai ispudingas. Prie ledyno irengti apzvalginiai takai, taip pat galima priplaukti ir su laivu, kas nera labai verta, nes laivas priplaukia max. 300 m. nuo ledyno ir tik vienoje jo puseje.

Kas kart nuo ledyno atskilus nedideliam gabaleliui ledo, pasigirsta garsus griaudejimas, pagal garsa atrodo, kad subyrejo puse ledyno. Tik va ko ir vel labai truko, tai giedro dangaus :( speju, kad tie ir taip skaidrus ir melyni ledyno plysiai sauleje atrodytu dar ispudingiau. Atsisveikine su pietine Argentinos dalim patraukeme i siaure, ten kur silciau. Po 5 valandu skrydzio pasiekeme Salta.

Salta.
Po Patagonijos veju, lietaus ir sniego, Salta pasitiko malonia siluma +24.

Taksistas prasukes dideli pazintini garbes rata pro ne pacius maloniausius kvartalus, pristate mus i viesbuti. Taigi, kaip jau rasiau, sveiki atvyke i Pietu Amerika. Ko nepajutome pietineje dalyje, cia siaureje pamateme su kaupu :) Salta - miestas turintis panasiai gyventoju kaip Vilnius, bet centrineje dalyje tiek zmoniu, kad sunku apipasakoti, beje visi jie turi kokiu nors reikalu, skuba, perka, pardavineja, zaidzia zaidimus, valgo popkornus (beje centrineje aisksteje prisedus isgert po gerima sulaukeme n  pasiulymu nusipirkti pleda su zebru, kojiniu, rozanciu, apsiaustu nuo lietaus ir t.t., o visa tai per kiek daugiau nei puse valandos). Kas dziugina siaurineje Argentinos dalyje, tai kainos :) ypac lyginant su Patagonija.

Trumpai pasivaiksioje po vakarine Salta patrukeme i nerealu kluba. Be to, kad jame duoda nuostabius kepsnius ir skania sangria, cia susirinke vietiniai dainuoja dainas. Atmosfera neitiketina, kazkas sededamas prie staliuko groja gitara ir dainuoja, jam dainuodami ir plodami pritaria kiti vietiniai, visa tai vyksta taip naturaliai ir uzkrecenciai. Ziauriai gera ir neturistine vieta. Kuo ir zavi Salta, tai kad turistu cia labai mazai, todel norintiems patirti ir pamatyti tikra siaures argentinieciu gyvenima, cia pabuti butina.

Siandien issinuomave jau treciaji WV Gol iskureme i apylinkes, kurios vertos atskiro iraso ir be jokios abejones iliustraciju, kuriu sis kompiueris (turbut kokiu 10 metu senumo) ir super letas argentinietiskas internetas nesugeba apdoroti.

El Chalten

Pradesiu nuo vaziavimo autobusu, kurio buvo 27 valandos. Mano pastebejimas - kazkur po 24 val. praleistu autobusuose jau nebesupranti kur vaziuoji...Bet tikslas buvo pasiektas uzvakar. El Chaten Argentinoje yra laipiotoju po kalnus sostine. Mes cia atvaziavome to paties. Vakar buvo iveikta pirma Argentinoje ir pirma mano gyvenime trekingo trasa, kurioje uztrukome apie 6 valandas. Kalnas kuri turejome pamatyti, pasirode labai trumpam, o pati virsune taip ir liko debesyse.

Siandien numatyta trasa buvo 9 valandos, bet oro salygos marsruta pakoregavo. Iki tikslo likus apie porai valandu mus uzklupo ziema, snigo, puste ir t.t., negelbejo ir neprapuciami ir neperlijami drabuziai. Vejai cia labai atsiaurus ir kartais tiesiog vercia is koju,  nors ir Argentinoje siuo metu vasaros pabaiga ar tai rudens pradzia, deja cia  pietineje dalyje oras labiau primena ziema. Pats pasivaiksciojimas po kalnus man labai patiko ir nors jauciuosi kaip nuvarytas arklys, ateityje ta mielai kartociau.

Beje, cia gyvena labai grazus geniai raudonom galvom.

Kadangi sios dienos marsrutas buvo sutrumpintas, nutareme ilipti dar i viena kalna esanti salia miestelio, kur galima stebeti kondorus. Si karta mums pasiseke, paukstis (nors matant jo dydi pauksciu ji vadinti kazkaip keista) priskrido pakankamai arti.

Rytoj vykstam i El Calafate (laimei tik 3 valandos kelio), paziureti i ledyna, o poryt kelsim sparnus i siltesnius krastus. Turbut pirma karta gyvenime dziaugiuosi, kad skrisiu :)

Vietines faunos tyrinejimai.

12 val. kelione autobusu praejo gana gerai, sedynes placios ir patogios, atsilenkia i beveik gulima pozicija. 2 kartus pamaitino, parode viena argentinietiska filma ir Day after tomorrow.
Dvi dienas praleidome besiblaskydami po Peninsula Valdes ir kitas pakrantes.

Pirmieji gyvunai, kuriuos sutikome pakeliui buvo lamos, kurie is tiesu yra guanakai, bet lamos skamba paprasciau. Keliai cia labai nuobodus. Gerai, kad gyvenima praskaidrina karts nuo karto per kelia ar salia jo prabegancios avys, lapes, skraidyt nemokantys koduoti pauksciai ir mano didysis siaubas sarvuoti eziai. Man jie tokie uzsilike nuo ledynmecio ir labai nesimpatiski, vienas netgi bande mane pagauti, todel teko greit begti, kad isvengti susidurimo. Gerai, kad jo kojos trumpos, o kaip paaiskejo veliau, vietiniai juos cia labai megsta ir netgi paglosto.
Pagrindinis tikslas buvo pamatyti mazus ruoniukus medziojancias orkas, veliau tikslas pasikeite i tiesiog pamatyti orkas. Is viso to pamatem tik ruonius ir viena pingvina. Kaip mums paaiskino vietinis, ta diena buvo pernelyg vejuota, todel orkos nepasirode.

Kur kas sekmingiau pavyko siandien, tik teko nusikabaroti nuo gana stataus mazdaug 70 metru skardzio. Taip is arti matyti ruoniu dar neteko. Turint pakankamai drasos manau, kad butu galima juos ir paglostyti. Labai faini gyvunai, kuriuos galima butu stebeti puse dienos, nes jie visi kazka veikia - vieni pesasi, kiti vandenyje prie kranto nardo, kiti tiesiog chilina.

Po pietu vaziavome i pingvinu kolonija. Pasak rasytiniu saltiniu, ju cia apie 1 mln. todel galite isivaizduoti kaip visa tai atrodo. Prie pingvinu galima prieiti dar arciau nei prie ruoniu, nes jie visai nebijo zmoniu, gulineja sau ant taku ir net nesiruosia trauktis. Siaip pingvinai buvo gana pasyvus, todel pas juos neuzsibuvom.
Vakare traukiam toliau i pietus. Si karta laukia beveik 30 val. kelione autobusu su 2 persedimais.

Iki.

P.s. mano bendrakeleivis sako, kad autobusu palydovai yra ziauriai galingi zmones, nes jie riboja prigimtine zmogaus teise ir i tualeta leidzia daryti tik 'liquid stuff'.

Pazintis su Patagonia.

Siandien ir vakar, pasikinke savaji VW Gol, narseme po Bariloches apylinkes.

Vaziavome 7 ezeru keliu ir legendiniu Ruta 40, cia kaip Amerikoje Route 66, ar panasiai. Sis kelias driekiasi nuo Bolivijos sienos iki par Argentinos pietu, tai kazkur 5000 km. Vaizdai sunkiai apipasakojami, pakeliui ezerai keite ezerus, juos upes, mazi miestukai, o visa tai apsupta nuostabaus grozio Andu kalnais. Miesteliai cia jaukus, bet labai turistiniai, visa laime, kad siuo laiku zmoniu cia maziau, anslagas prasideda su slidinejimo sezono pradzia.
Kas suteikia siems miesteliams zavesio, tai gausybe zydinciu roziu krumu. Dar, cia gyvena tokios zalios papugeles, kurios, kaip ir priklauso papuginiu seimos pauksciams, labai garsiai rekia.
Siandien kilome i kalna, nuo kurio atsiveria fantastiski vaizdai, kurie yra itraukti i koki tai graziausiu pasaulyje vaizdu topa, pamatyti tikrai verta, tik labai gaila, kad kalnu virsunes denge debesys, kurie, kaip tycia, dabar jau prasisklaide...nors imk ir grizk ;)
Ka gi, dedu nuotraukas is siu apylinkiu, taip pat idedu keleta foto is BA ir Recoletos i pries tai esancius irasus, nes del techniniu problemu negalejau to padaryti anksciau.

Siandien vakare isvykstame i Trelew, kur pazindinsimes su vietine fauna, pingvinais, orkomis, juru liutais, ruoniais. Labai tikimes, kad autobusas bus komfortiskas ir sedynes transformuosis i patogius gultus (bent taip kalba vaziave), nes laukia 12 val. kelione.
O dabar, turedami siek tiek laisvo laiko, eisime paieskoti senbernaru, kurie cia, Barilocheje, yra idarbinti ir nesioja kazkokias statinaites, bandysime aiskintis kas jose. Taip pat jie dar ir uzdarbiauja pozuodami nuotraukoms.

Trecia diena. Pakeliui i Bariloche.

Jei skaitete irasa pries tai, rasiau apie vietinius neramumus. Cia, BA oro uostuose, buvo kazkas nutike su komunikacija, t.y. pilotai negalejo susisiekti su skrydziu bokstu, todel vakar daugelis keliautoju buvo istrige, ko pasekoje siandien Barilocheje atsidureme tik 18 val., vietoje 13.00...Su tokiais ne itin maloniais dalykais tenka taikytis, nes kitos iseities paprasciausiai nera. Bet dabar svarbiausia, kad mes cia, oro uoste pasiememe automobili, gavome VW GOL, taip taip GOL, ne GOLF, automobiliu rinka Pietu Amerikoje savita :) Praleidus didziaja dienos dali oro uoste (negaliu patiketi, kad sugebejau miegoti kavineje galva pasidejus ant stalo), siandien nieko ypatingo nenuveikeme, isskyrus garbes rata automobiliu aplink Bariloche ir jau iprasta tapusia vakariene, su neiveikiamo dydzio mesos porcijomis. Mes cia laikomes privalomos Atkinsono dietos, itariu vegetarams Argentinoje butu nelengva. Deja, cia IT technologijos maziau pazenge nei BA, todel neiseina ideti foto, bet turedama proga, butinai ta padarysiu. Rytoj musu laukia pasizvalgymas po nuostabaus grozio apylinkes, tik galetu buti silciau, nes siandien atskridus buvo +13 :)