Tuesday, March 29, 2011

El Chalten

Pradesiu nuo vaziavimo autobusu, kurio buvo 27 valandos. Mano pastebejimas - kazkur po 24 val. praleistu autobusuose jau nebesupranti kur vaziuoji...Bet tikslas buvo pasiektas uzvakar. El Chaten Argentinoje yra laipiotoju po kalnus sostine. Mes cia atvaziavome to paties. Vakar buvo iveikta pirma Argentinoje ir pirma mano gyvenime trekingo trasa, kurioje uztrukome apie 6 valandas. Kalnas kuri turejome pamatyti, pasirode labai trumpam, o pati virsune taip ir liko debesyse.

Siandien numatyta trasa buvo 9 valandos, bet oro salygos marsruta pakoregavo. Iki tikslo likus apie porai valandu mus uzklupo ziema, snigo, puste ir t.t., negelbejo ir neprapuciami ir neperlijami drabuziai. Vejai cia labai atsiaurus ir kartais tiesiog vercia is koju,  nors ir Argentinoje siuo metu vasaros pabaiga ar tai rudens pradzia, deja cia  pietineje dalyje oras labiau primena ziema. Pats pasivaiksciojimas po kalnus man labai patiko ir nors jauciuosi kaip nuvarytas arklys, ateityje ta mielai kartociau.

Beje, cia gyvena labai grazus geniai raudonom galvom.

Kadangi sios dienos marsrutas buvo sutrumpintas, nutareme ilipti dar i viena kalna esanti salia miestelio, kur galima stebeti kondorus. Si karta mums pasiseke, paukstis (nors matant jo dydi pauksciu ji vadinti kazkaip keista) priskrido pakankamai arti.


Rytoj vykstam i El Calafate (laimei tik 3 valandos kelio), paziureti i ledyna, o poryt kelsim sparnus i siltesnius krastus. Turbut pirma karta gyvenime dziaugiuosi, kad skrisiu :)

Saturday, March 26, 2011

Vietines faunos tyrinejimai.

12 val. kelione autobusu praejo gana gerai, sedynes placios ir patogios, atsilenkia i beveik gulima pozicija. 2 kartus pamaitino, parode viena argentinietiska filma ir Day after tomorrow.
Dvi dienas praleidome besiblaskydami po Peninsula Valdes ir kitas pakrantes.
Pirmieji gyvunai, kuriuos sutikome pakeliui buvo lamos, kurie is tiesu yra guanakai, bet lamos skamba paprasciau. Keliai cia labai nuobodus. Gerai, kad gyvenima praskaidrina karts nuo karto per kelia ar salia jo prabegancios avys, lapes, skraidyt nemokantys koduoti pauksciai ir mano didysis siaubas sarvuoti eziai. Man jie tokie uzsilike nuo ledynmecio ir labai nesimpatiski, vienas netgi bande mane pagauti, todel teko greit begti, kad isvengti susidurimo. Gerai, kad jo kojos trumpos, o kaip paaiskejo veliau, vietiniai juos cia labai megsta ir netgi paglosto.
Pagrindinis tikslas buvo pamatyti mazus ruoniukus medziojancias orkas, veliau tikslas pasikeite i tiesiog pamatyti orkas. Is viso to pamatem tik ruonius ir viena pingvina. Kaip mums paaiskino vietinis, ta diena buvo pernelyg vejuota, todel orkos nepasirode.
Kur kas sekmingiau pavyko siandien, tik teko nusikabaroti nuo gana stataus mazdaug 70 metru skardzio. Taip is arti matyti ruoniu dar neteko. Turint pakankamai drasos manau, kad butu galima juos ir paglostyti. Labai faini gyvunai, kuriuos galima butu stebeti puse dienos, nes jie visi kazka veikia - vieni pesasi, kiti vandenyje prie kranto nardo, kiti tiesiog chilina.
Po pietu vaziavome i pingvinu kolonija. Pasak rasytiniu saltiniu, ju cia apie 1 mln. todel galite isivaizduoti kaip visa tai atrodo. Prie pingvinu galima prieiti dar arciau nei prie ruoniu, nes jie visai nebijo zmoniu, gulineja sau ant taku ir net nesiruosia trauktis. Siaip pingvinai buvo gana pasyvus, todel pas juos neuzsibuvom.
Vakare traukiam toliau i pietus. Si karta laukia beveik 30 val. kelione autobusu su 2 persedimais.

Iki.

P.s. mano bendrakeleivis sako, kad autobusu palydovai yra ziauriai galingi zmones, nes jie riboja prigimtine zmogaus teise ir i tualeta leidzia daryti tik 'liquid stuff'.

Thursday, March 24, 2011

Pazintis su Patagonia.

Siandien ir vakar, pasikinke savaji VW Gol, narseme po Bariloches apylinkes.

Vaziavome 7 ezeru keliu ir legendiniu Ruta 40, cia kaip Amerikoje Route 66, ar panasiai. Sis kelias driekiasi nuo Bolivijos sienos iki par Argentinos pietu, tai kazkur 5000 km. Vaizdai sunkiai apipasakojami, pakeliui ezerai keite ezerus, juos upes, mazi miestukai, o visa tai apsupta nuostabaus grozio Andu kalnais. Miesteliai cia jaukus, bet labai turistiniai, visa laime, kad siuo laiku zmoniu cia maziau, anslagas prasideda su slidinejimo sezono pradzia.
Kas suteikia siems miesteliams zavesio, tai gausybe zydinciu roziu krumu. Dar, cia gyvena tokios zalios papugeles, kurios, kaip ir priklauso papuginiu seimos pauksciams, labai garsiai rekia.
Siandien kilome i kalna, nuo kurio atsiveria fantastiski vaizdai, kurie yra itraukti i koki tai graziausiu pasaulyje vaizdu topa, pamatyti tikrai verta, tik labai gaila, kad kalnu virsunes denge debesys, kurie, kaip tycia, dabar jau prasisklaide...nors imk ir grizk ;)
Ka gi, dedu nuotraukas is siu apylinkiu, taip pat idedu keleta foto is BA ir Recoletos i pries tai esancius irasus, nes del techniniu problemu negalejau to padaryti anksciau.




Siandien vakare isvykstame i Trelew, kur pazindinsimes su vietine fauna, pingvinais, orkomis, juru liutais, ruoniais. Labai tikimes, kad autobusas bus komfortiskas ir sedynes transformuosis i patogius gultus (bent taip kalba vaziave), nes laukia 12 val. kelione.
O dabar, turedami siek tiek laisvo laiko, eisime paieskoti senbernaru, kurie cia, Barilocheje, yra idarbinti ir nesioja kazkokias statinaites, bandysime aiskintis kas jose. Taip pat jie dar ir uzdarbiauja pozuodami nuotraukoms.



Tuesday, March 22, 2011

Trecia diena. Pakeliui i Bariloche.

Jei skaitete irasa pries tai, rasiau apie vietinius neramumus. Cia, BA oro uostuose, buvo kazkas nutike su komunikacija, t.y. pilotai negalejo susisiekti su skrydziu bokstu, todel vakar daugelis keliautoju buvo istrige, ko pasekoje siandien Barilocheje atsidureme tik 18 val., vietoje 13.00...Su tokiais ne itin maloniais dalykais tenka taikytis, nes kitos iseities paprasciausiai nera. Bet dabar svarbiausia, kad mes cia, oro uoste pasiememe automobili, gavome VW GOL, taip taip GOL, ne GOLF, automobiliu rinka Pietu Amerikoje savita :) Praleidus didziaja dienos dali oro uoste (negaliu patiketi, kad sugebejau miegoti kavineje galva pasidejus ant stalo), siandien nieko ypatingo nenuveikeme, isskyrus garbes rata automobiliu aplink Bariloche ir jau iprasta tapusia vakariene, su neiveikiamo dydzio mesos porcijomis. Mes cia laikomes privalomos Atkinsono dietos, itariu vegetarams Argentinoje butu nelengva. Deja, cia IT technologijos maziau pazenge nei BA, todel neiseina ideti foto, bet turedama proga, butinai ta padarysiu. Rytoj musu laukia pasizvalgymas po nuostabaus grozio apylinkes, tik galetu buti silciau, nes siandien atskridus buvo +13 :)

Monday, March 21, 2011

Antra diena. Buenos Aires.

Ka gi, rytas prasidejo su tikslu La Boca.
Laiko turejome mazai, nes 11 val. musu lauke turas, taigi nutareme imti taxi. Pravaziave sabakstynus, kuriuos but reikeje praeit, La Boca Juniors komandos stadiona, dar kelis itartinus kvartalus, pasiekeme El Caminito. Kadangi buvome palyginus ankstu ryta, La Boca dar tik budo.
Apibendrinus musu ispudziai tokie, keliu gatviu spalvotas kvartalas, sukurtas isskirtinai turistams, skurdziame rajone. Lonely Planet zemelapiuose kelios vietos isskiriamos kaip <unsafe for tourists> zinoma, ziopliems su foto kamera pavojinga bet kur, Paryziuje, Londone ar pan., todel jautemes patogiai, net masteme pareiti pesti, taciau beeinant siek tiek uz spalvotu turistiniu La Boca namuku sutikome vietini senuliuka, kuris musu paklause: <visitators?> ir sukryziaves rankas, rodydamas musu kripties link, patikslino <visitators kaput>, tad grizom su taxi. Siaip labai keista, kad sis kvartalas taip susiaubinamas, manau tai gerokai perdeta...


Turas. Free turo ideja man ziauriai patiko, kasdien (isskyrus sekmadieni) vaikinukas praveda 2.5 val tura po BA, o uz tai gauna tik arbatpinigius, kaip pasirodo pabaigoje, gana neblogus. Ture sutikome ir lietuve is Kauno, be jos buvo zmoniu is PAR, JAV, Kanados, Australijos, Ekvadoro, Sveicarijos ir t.t. Norint pamatyti svarbiausias vietas, tikrai verta.

Kita dienos dalis - Recoleta kapines. Cia palaidota Eva Peron, kurios kapa vis dar puosia geles, o jos vardas ir egzistencija cia, Argentinoje, sudievinama. Neitiketina pedsaka palikus asmenybe, ir vos per 30 savo  gyvenimo metu... Siaip Recoleta atmosfera labai ypatinga, o gal net magiska. Tik labai apgailetinai atrodo zmones su sypsenom besifotografuojantys prie Evitos kapo.



Beje, jei BA karaliauja sunys, tai Recoleta, kaciu karalyste.
Vakaras. Tradiciniai argentinietiski kepsniai, Malbec ir viltingas rytojaus planas be trikdziu pasiekti Bariloche, nes per zinias matem kokius tai vietinius neramumus :)

Iki.

Pirma diena. Buenos Aires.

Buenos Airiu dydis sunkiai aprepiamas ir visa diena prasimales po ivairius kvartalelius supranti, kad  pamatei tik kokia 1 tukstantaja miesto. Todel siandien musu planuose turas su gidu po svarbiausias vietas, tokie turai cia vyskta kasdien 11 val, isskyrus sekmadieni ir yra nemokami. Pries tai dar turime nusigauti iki La Boca, kadangi vakar zemelapi palikom viesbutyje (o cia i sightseeing vietas neveda jokie zenklai) nutareme nebandyti savo laimes narsant po viena nesaugiausiu BA rajoneliu.
Zmones. Oro uoste, laukiant banke eileje issikeisti pinigus, pradejo keistis apsaugos pamaina, tai tas iseinantis vyrukas apvaiksciojo visus banko darbuotojus (vyrus) ir pabuciavo atsisveikindamas, taip pat savo meile kolegoms isreiske ir naujas apsaugininkas, kiek veliau atejo sefas ir taip pat apejo visus ir apdalijo buciniais. Stai koks kolegiskumas :)
Sekmadieni BA gyventojai leido be abejo skirtingai, tik va kas visus vienijo, tai termosai ir mates puodeliai rankose, ji geriama visur, parkuose, gatvese, prie namu ir t.t.
Sunys. Cia ju daug (naminiu ir turinciu seimininkus), o tiksliau, labai daug, kas man yra didele laime :) toks jausmas, kad gyvenant BA yra tiesiog privaloma laikyti suni. Yra tik viena blogybe, kad einant reikia labai gerai ziuret po kojomis, nes seimininkai augintiniu turta susirenka retai...
Saugumas. Naturalu, kad pries keliaudami pasiskaitome apie planuojamas aplankyti vietas kruvas tiesu ir netiesu. Daugelyje keliones pasakojimu turistai Buenos Airese nukentedavo nuo vagisiu, todel mes stengemes buti labai apdairus, tikiuosi pavyks, o jau turejome potencialu <klienta>. Atsisedome paragauti tradiciniu empanadu vienoje is kaviniu, o salia musu (nepaisant to, kad laisvos vietos buvo labai daug) isitaise kazkoks pacaniukas ir isisteibelejo i fotoaparato tase. Si karta pakako i ji piktai paziureti (zinoma prilaikant tase uz rankenos) kad jis susirinktu savo partneri (katras lauke prie duru) ir iseitu. Tikekimes tai vienintelis toks susidurimas, nes nesaugumu pasizymi tik BA, o cia praleisime dar sia diena ir visa diena pries isskrendant i namus.
Barai, restoranai, vynas, alus. Kas man cia patinka, kad yra labai daug senu ir geru vietu, su senoviskais kasos aparatais, pasipusciusiais padavejais ir labai autentiska atmosfera. Alus cia parduodamas 1 l stikliniuose buteliuose, cia as kalbu apie visiems zinomus brand´us, Heineken, Budweiser ir pan., kas atrodo gana idomiai. Vynas cia skanus, o svarbiausia labai pigus, vakar vakarienes metu raudono Malbec vyno butelis kainavo 20 Lt.

Sunday, March 20, 2011

Pradzia

Visko pradzia buvo isigyti bilietai i Argentina, planas atsirado tik po to. Keliones dienorascio rasyti neplanavau, bet pasvarscius kad reiks rasyti daug sms tevams, draugams ir pan. persigalvojau, be to pagalvojau, kad ir paciai liks juodu ant balto parasyti prisiminimai. O ir siaip as visuomet su smagumu skaitau, draugu, kolegu ir netik, kelioniu ispudzius, taigi jei kas ras idomios, o gal ir naudingos info, prasau.
Taigi, pradzios pradzia buvo labai sunki, kiaulystes desniams veikiant sugebejau apsirgti iki keliones likus 4 dienoms, o sirgau labai, 38 temperaturos ir pan., buvau jau paskaicius draudimo salygas del keliones asaukimo...bet dabar mes jau cia, Argentinoje, o tiksliau Buenos Airese.
Air Baltic´o deka musu keliones kalendorius vis svyravo, o vietoje tiesioginio reiso i Roma, teko keliauti per Ryga...bet Romoje praleidome labai gera vakara ir labai gera kita diena, iki pat popietes.
Skrydis i Buenos Aires is Romos buvo atidetas 2.5 valandoms, nes kazka skrendanti is BA istiko sirdies smugis ir lektuvas leidosi Rio, todel laukeme.
14 valandu ir 20 minuciu skrydis prailgo, nors ne taip kaip maniau. Galvojau, kad jokiu filmu neparodys, bet...Vilma ne taip senai pasakojai, kad skrendant is Amerikos Indu avialinijos filmus rode per projektoriu ant sienos, tai Aerolineas Argentinas panasiai, tik ant sienos buvo tam skirta lenta pakabinta. Su mumis kartu skrido kokiu 100 argentinieciu moksleiviu, taigi lektuve vyko pagalviu musiai, merginos vaiksciojo pas vaikinus ir atvirksciai, vieno musio metu pagalve atleke ir iki manes, pasilikau :)
Romoje mus pasitiko pats tikriausiais pavasaris ir kaip visuomet nenusakoma Romos atmosfera, ir puikus maistas. Cia, Buenos Airese, pasitiko tikriausia vasara, aplankeme tradicini, tik sekmadieniais vykstanti, sendaikciu turgu, keleta ilga istorija menanciu baru, paragavome tradiciniu empanadu, kas labai primena kibinus. Uz keletos valandu laukia La Boca, kvartalelis kur gime tango, o dar veliau reiks paragaut tikru argentinietisku kepsniu ir zinoma Malbec. Tam kartui tiek, skaitantiems zmogeliukams pasizadu parasyti ryt. iki.

Linkejimai!