Friday, April 8, 2011

Dziungles ir kriokliai

Uzvakar atvykome i Iguazu. Sekancia diena is pat ryto lekeme i dziungles, mat vakare turejome isvykti i Buenos Aires. Ne viena  minute, is beveik 7 valandu praleistu dziunglese ir prie garsiuju Iguazu kriokliu, neprailgo. Turiu pasakyti, kad tai ispudingiausias visu atsostogu reginys. Buvau maciusi daug nuotrauku is Iguazu, bet tai ka pamateme gyvai ne is tolo tam neprilygo. Paklause rekomendaciju Devil's throat pasilikome pabaigai ir pasivaiksciojima pradejome nuo mazesniuju kriokliu, nors mazi jie ir neatrode. Siuos krioklius galima apziureti tiek is virsaus, tiek ir is apacios. Vaizdai vercia is koto, be to vaikstant apzvalginiais takais vis pralinksmindavo paprasaikos meskenai.



Vargu ar nuotraukos atspindes pagrindinio krioklio jega. Be to fotografavima vis apsunkindavo is krioklio kylantys purslai, po kuriu budavom kaip po gero duso.



Cia pakeliui sutikti vietos gyventojai.



Vakar pusdienis praejo Buenos Airese, si karta Palermo kvartale, kuriame verda aktyvus naktinis gyvenimas, daug baru, restoranu, parduotuviu.
Musu lektuvas devinta vakaro, todel dar turime siek tiek laiko BA, per kuri suplanuota pavaziuoti senuoju mediniu metro, nueiti i Tortoni, seniausia BA kavine ir dar si bei ta nuveikti.
Labai tikiuosi, kad skrydziai neveluos, nes Madride persedimui turime tik 1 val.40 min., beje Air Baltic deka dar turesime grazaus laiko Londone, kur teks nakvoti.

Reziumuojant visa kelione, Argentina rekomanduoju visiems, kontrastinga ir grazi salis, kurioje telpa tiek daug, nuo ledynu ir atsiauraus oro iki dziungliu. Deja i 21 keliones diena nepavyko sutalpinti Mendozos regiono ir Usujos, siuos pasiliekame ateiciai, galbut tada, kai sumanysime nukakti i Antarktida.

Aciu skaiciusiems, nuotraukomis pasidalinsime grize.

Monday, April 4, 2011

Salta ir Jujuy regionai

Dvi dienas vazinejomes po Saltos ir Jujuy (tarti Chuichui) regionus.
Pirmaja diena patraukeme link Cachi miestelio, i kuri teko iveikti nelengva kelia bandant su musu Gol'u uzsikabaroti i beveik 5 km aukscio kalna. Pats kelias irgi buvo nepaprastas, siauras, vingiuotas, status, ir karts nuo karto reikdavo pravaziuoti per kelia pratekancias upes.
Tokiame aukstyje atsidureme pirma karta, jausmas savotiskas, su lengvu galvos svaigimu. Toliau seke toks pats smagus kelias nuo kalniuko.

Susipazinkite su vilnoniais, kaip as juos vadinu, nes siame regione guanakus pakeite lamos. Jas vargseles cia ne tik vilnai naudoja, bet ir kepsniams.

Buvome prie druskos ezero.

Taip pat pamatem labai grazius spalvotus kalnus (cia vadinamus 7 spalvu kalnais), indeniskus kaimelius ir milziniskus kaktusus.

Pagaliau pavyko ikelti nuotraukas, todel idedu ir senesnes i praejusi irasa.
Siandien po piet trauksime i Iguazu, pasiziureti kriokliu, tada atgal i Buenos Aires.

Friday, April 1, 2011

Atsisveikinimas su Patagonija ir sveiki atvyke i Pietu Amerika.

Per visas nerasymo dienas susikaupe daug ispudziu :) visko apasyt nelabai iseis, bet bandau.
Ledynas.
Musu Patagonijos pabaiga buvo El Calafate miestelis ir ledynas.



Miestelis isikures prie didelio smaragdinio vandens ezero, kuriame gyvena flamigai.


Ledynas, i kuri atvaziavome paziureti, nuo El Calafate nutoles apie 60 km. o vaizdas, kuris pasitinka, tikrai ispudingas. Prie ledyno irengti apzvalginiai takai, taip pat galima priplaukti ir su laivu, kas nera labai verta, nes laivas priplaukia max. 300 m. nuo ledyno ir tik vienoje jo puseje.

Kas kart nuo ledyno atskilus nedideliam gabaleliui ledo, pasigirsta garsus griaudejimas, pagal garsa atrodo, kad subyrejo puse ledyno. Tik va ko ir vel labai truko, tai giedro dangaus :( speju, kad tie ir taip skaidrus ir melyni ledyno plysiai sauleje atrodytu dar ispudingiau. Atsisveikine su pietine Argentinos dalim patraukeme i siaure, ten kur silciau. Po 5 valandu skrydzio pasiekeme Salta.

Salta.
Po Patagonijos veju, lietaus ir sniego, Salta pasitiko malonia siluma +24.


Taksistas prasukes dideli pazintini garbes rata pro ne pacius maloniausius kvartalus, pristate mus i viesbuti. Taigi, kaip jau rasiau, sveiki atvyke i Pietu Amerika. Ko nepajutome pietineje dalyje, cia siaureje pamateme su kaupu :) Salta - miestas turintis panasiai gyventoju kaip Vilnius, bet centrineje dalyje tiek zmoniu, kad sunku apipasakoti, beje visi jie turi kokiu nors reikalu, skuba, perka, pardavineja, zaidzia zaidimus, valgo popkornus (beje centrineje aisksteje prisedus isgert po gerima sulaukeme n  pasiulymu nusipirkti pleda su zebru, kojiniu, rozanciu, apsiaustu nuo lietaus ir t.t., o visa tai per kiek daugiau nei puse valandos). Kas dziugina siaurineje Argentinos dalyje, tai kainos :) ypac lyginant su Patagonija.
Trumpai pasivaiksioje po vakarine Salta patrukeme i nerealu kluba. Be to, kad jame duoda nuostabius kepsnius ir skania sangria, cia susirinke vietiniai dainuoja dainas. Atmosfera neitiketina, kazkas sededamas prie staliuko groja gitara ir dainuoja, jam dainuodami ir plodami pritaria kiti vietiniai, visa tai vyksta taip naturaliai ir uzkrecenciai. Ziauriai gera ir neturistine vieta. Kuo ir zavi Salta, tai kad turistu cia labai mazai, todel norintiems patirti ir pamatyti tikra siaures argentinieciu gyvenima, cia pabuti butina.
Siandien issinuomave jau treciaji WV Gol iskureme i apylinkes, kurios vertos atskiro iraso ir be jokios abejones iliustraciju, kuriu sis kompiueris (turbut kokiu 10 metu senumo) ir super letas argentinietiskas internetas nesugeba apdoroti.